Prabudo skardžiabalsės parko gyventojos

Data

2021 04 20

Įvertinimas
0
176209742_495843574888631_1493946157092786819_n.jpg

Veisiejų regioninio parko pasididžiavimas - europinė medvarlė - ne šiaip sau puikuojasi parko logotipe. Šios į Raudonąją knygą įrašytos varlytės natūraliai paplitusi mūsų regioninio parko teritorijoje.
Tai viena iš mažiausių varlių Europoje, užauga ne didesnė negu 3-5 cm ilgio. Pirštų galuose jos turi lipnius diskeliu, todėl gali laipioti vertikaliu paviršiumi ir dažniausiai tūno ant įvairių žemų krūmokšnių, aukštų žolių.
Aptinkamos pamiškėse, krūmuotose pievose, sodybose. Neršia nedidelėse kūdrose. Pagrindinis jų maistas - įvairūs bestuburiai, daugiausia vabzdžiai.
 Žiemoja medvarlės sausumoje, įvairiuose urveliuose, plyšiuose, įsirausia po nukritusiais lapais.
O dabar, balandžio pabaigoje, patys pirmieji iš žiemoviečių pasirodę medvarlių patinai stipriu balsu  kviečia pateles.  Į nerštavietes varliagyviai susirenka balandžio pabaigoje – gegužės mėnesiais. Tai - gerai saulės įšildomi vandens telkiniai, kūdros prie miškelių su gausia vandens ir pakrantės žoline augalija. Patelės išneršia apie 800 – 1000 ikrelių, porcijomis, nedideliais gumuliukais, ir priklijuoja juos prie dugno augalijos. O buožgalviai, baigę metamorfozę, išlipa į krantą antroje liepos pusėje – rugpjūčio mėnesiais.
Bėda ta, kad buožgalvių gyvybingumui, nerštaviečių ir sausumos buveinių kokybei didžiulę įtaką daro žemės ūkyje naudojamos cheminės medžiagos bei vandens telkinio užaugimas. Ir, žinoma, gaudyti ir rinkti medvarlių taip pat nevalia.