header image

Išskirtinė vertė

VEISIEJŲ REGIONINIO PARKO IŠSKIRTINĖ VERTĖ

,,Nepaprastai gražus Veisiejų kraštas nusėtas ežerais ir kalvelėmis atveria žvilgsniui tolimus horizontus, kuriuose nedideli kaimai ir pavienės sodybos jaukiai įsiterpia į kraštovaizdį, pagražindamos jį nuosaikiais tūriais ir želdiniais, sodietiško gyvenimo ženklais“

dr. Aistė Andriušytė
 

Kraštovaizdis. Vienas miškingiausių, raiškiai kalvotas ir ežeringiausias Pietų Lietuvos aukštumos ir smėlingosios Pietryčių lygumos sandūroje susiformavęs kraštovaizdis - būtent toks jis yra Veisiejų regioniniame parke. Geologiniu ir geomorfologiniu požiūriu tai yra seniausias ir patyręs ilgiausią formavimo procesą šalyje patyręs paviršius. Veisiejų kraštas – tai ramūs dzūkų pušynai, ledynmečio paliktų melsvų ežerokšnių virtinė, smulkūs upeliai, pelkės, smėlingos dirvos su banguojančiomis kalvomis, nuo kurių atsiveria gražiausieji Veisiejų regioninio parko teritorijos išskirtinumą pabrėžiantys reginiai.

Negyvoji gamta. Parkas yra ežeringiausioje Pietų Lietuvos aukštumos dalyje. Jame net 37 ežerai. Didžiausi ir giliausi jų: Ančia, Šlavantas, Snaigynas, Vernijis, Vilkinys. Dauguma, būdami rininės kilmės, telkšo sudėtinguose dubakloniuose, yra nelygaus dugno ir turi sudėtingas krantų linijas. Teritoriją vagoja Šlavantėlės, Morkavo, Pakrokšlės, Vilkinyčios, Baltosios Ančios upeliai. Saviti šimtamečiai Vainežerio ir Veisiejų dvarų parkai. Vainežerio dvaro parko akcentas – ovalo formos šimtamečių liepų, klevų ir skroblų alėja, o Veisiejų – 200 metų amžiaus 30 m aukščio ir 5 m kamieno apimties Veisiejų uosis, 21 liepos ratas.

 

Gyvoji gamta. Tokios retųjų rūšių ir bendrijų įvairovės, kaip mažame Šlavantėlio ir Liūnelio tarpuežeryje, niekur kitur Lietuvoje nėra. Čia saugoma vienintelė Lietuvoje kvapiojo plaurečio populiacija. Ši reliktinė rūšis auga kartu su kitu labai retu, tik šioje vietoje sutinkamu augalu – taurine pudme. Regioninio parko pasididžiavimas – europinė medvarlė. 

Kultūros paveldas. Išskirtinis Lietuvoje Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas, vad. „Okopka“, Šlavantų piliakalnis su senovės gyvenviete, Veisiejų istorinis centras, kuriame saugomas gatvių tinklas, XVIII a. II pusės – XIX a. pradžios aikštės planas, užstatymo fragmentai, Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia, senosios Europos kultūros ženklų žymes liudijantis Veisiejų dvaro fligelis (XVII a. pr.), vienas seniausių pastatų ne tik Veisiejuose, bet ir apylinkėse.

Išskirtiniai reiškiniai, gyvos tradicijos, istoriniai faktai, asmenybės. Kraštas garsus nuoširdžiais žmonėmis, iškilios jotvingių genties palikuonimis, išsaugojusiais dzūkišką tarmę, iš kartos į kartą perduodančiais krašto kultūrinį savitumą. Veisiejuose gyveno esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Lazaris Zamenhofas, kompozitorius, vargonininkas, pedagogas Juozas Neimontas. Veisiejų krašte gimė, augo ir mokėsi poetas Sigitas Geda.

 

Videofilmas

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-04-20