Lankytini objektai

Spausdinti

	Veisiejų miesto istorinė dalis - regioninio parko urbanistinis draustinis, kuriame saugomas gatvių tinklas, XVIII a. 2 pusės - XIX a. pr. aikštės planas, užstatymo fragmentai, senosios miesto dalies panorama ir gamtinė aplinka.
	Buvusio Veisiejų dvaro fragmentai Buvusio dvaro fligelis – vienas seniausių (XVIII a. pirmoji pusė) pastatų ne tik Veisiejuose, bet ir apylinkėse. Veisiejų dvaro rūmus pastatė Mykolas Masalskis, kuris taip pat užveisė parką, sodą. Veisiejų dvaro parkas - vienas seniausių parkų Lietuvoje, 2007 m. paskelbtas gamtos paveldo objektu. Ypatingas parke esantis 22 liepų ratas ir Veisiejų uosis.
	Muzikinis fontanas Ančios ežere veikia šiltuoju metų laiku (gegužės - rugsėjo mėn. nuo trečiadienio iki šeštadienio 21:30 - 23:30 val.). Vandens, muzikos ir šviesos reginys - puiki galimybė maloniai praleisti laiką ir atitrūkti nuo pilkos kasdienybės.
	Veisiejų krašto muziejus įkurtas 1998 m. Jame supažindinama su iškiliais Veisiejų krašto žmonėmis, politiniais kaliniais, partizanais, šio krašto senolių buitimi, Veisiejų mokyklos istorija. Didelė muziejaus ekspozicijos dalis skirta gydytojui, esperanto kalbos kūrėjui L. L. Zamenhofui, kompozitoriui J. Neimontui.
	Šv. Jurgio bažnyčia pagrindiniu fasadu atgręžta į centrinę Veisiejų aikštę. Veisiejų bažnyčia pereinamųjų iš baroko į klasicizmą formų architektūros paminklas, baigtas statyti 1817 metais. Bažnyčia, nors ir be bokštų, tačiau dėl stambaus tūrio ir auštesnės vietos, kurioje ji stovi, tik pastačius tapo itin ryškia miestelio dominante, gerokai padidinusia jo poveikį aplinkai.
	Skulptūrų parkai Skulptūrų parkas ,,Vaikystės sodas" pradėtas kurti 2007 m. pavasarį menininkų plenero ,,Veisiejų pavasaris" metu. Parko kūrėja ir prižiūrėtoja VĮ Veisiejų miškų urėdija. Veisiejų miesto skulptūrų parkas įrengtas 2001 metais miesto 500 metų jubiliejaus proga. Dar vienas skulptūrų parkas yra prie Veisiejų technologijos ir verslo mokyklos, Kailinių kaime.
	Apžvalgos bokštas įrengtas Kailinių k., Snaigyno ežero šiaurės vakarinėje dalyje. Iš 15 m aukščio apžvalgos bokšto galima grožėtis trimis ežero salomis, unikaliu Veisiejų apylinkių kraštovaizdžiu.
	Šlavantų piliakalnis su senovės gyvenviete, įrengtas Šlavanto ežero vakariniame krante, ties bevardžio upelio žiotimis, pasiekiamas keliu Gudeliai –Seirijai, Gegutėje pasukus keliuku į dešinę pietuosna. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia.
	Mėčiūnų senovės gyvenvietė, menanti akmens amžių, yra Gudiškės miške, už 1,7 km į rytus nuo Vainežerio gynybinių įtvirtinimų. Tai mišku apaugusi 180 m ilgio ir iki 160 m pločio kalva su 25 m aukščio šlaitais, iš šiaurės, rytų ir pietryčių pusių juosiama Ančios ežero.
	Buvusio Vainežerio dvaro fragmentai XVII-XVIII a. rytiniame Vainežerio ežero krante iškilo pirmieji Vainežerio dvaro rūmai. Šalia užveistas parkas, du sodai, medelynas. Vėliau rūmai perkelti į pietvakarinę ežero pakrantę. Šiame dvare 1831 m. mirė kapitonė, sukilimo dalyvė, grafaitė E. Pliaterytė. 2002 m. Vainežerio dvaro parkas paskelbtas valstybės saugomu gamtos paveldo objektu.
	Gynybiniai įtvirtinimai, vadinami „Okopka“, yra 0,3 km į šiaurę nuo Vainežerio ežero, Ančios ežero pietinio kranto pusiasalyje. Manoma, kad šie gynybiniai įtvirtinimai buvo įrengti dvarininkų XVII – XVIII amžiuje. Neabejojama, jog šie įtvirtinimai buvo naudojami karo su Švedija ir Rusija metu (1701 – 1721). Tuo metu tokie gynybiniai įtvirtinimai buvo įrengiami netoli dvarų.
	Kapčiamiesčio - Leipalingio kelio atkarpos grindinys, vadinamas –„Brukakeliu“, tęsiasi apie 400 m. Legenda byloja, kad šiuo akmenimis grįstu keliu kunigaikštis Žygimantas Augustas pėsčias lydėjo savo mylimą mirusią žmoną Barborą Radvilaitę iš Varšuvos į Vilnių.
	Stankūnų senkapis yra 600 m į pietus nuo pietinio Zervylio ežero kranto, į pietryčius nuo kelio Leipalingis –Lazdijai – Kalvarija. Senkapis yra nedidelėje lėkštoje kalvelėje, apie 1,0 ha dydžio.
	Taikūnų pušis auga pietvakariniame Vilkaičio ežero šlaite, važiuojant miško keliu link Taikūnų kaimo. Ant Vilkaičio ežero šlaito augančios Taikūnų pušies aukštis – 20 m, kamieno apimtis – 3 m. Apie 3 m nuo pušies buvo bunkeris, kuriame 1949 m. vasarį žuvo ten slėpęsi du partizanai – A. Valionis slapyvardžiu Papartis ir A. Sakalauskas slapyvardžiu Audra. Iš buvusio bunkerio liko tik 2,8 m ilgio 2 m pločio duobė.
	Prancūzkalnis. Bertašiūnų kaime stūkso Prancūzkalnis, dar kitaip vadinamas „kartų“ kalnu. Pasakojama, kad prancūzmečio laikais (1807–1813) ant jo buvo kariami žmonės. Vietos gyventojai iki šiol mena prosenelių pasakotas legendas, esą čia trumpam pailsėti buvo sustojęs pats Napoleonas Bonapartas.

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-09-10

Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija

Alytaus r. sav., Simno sen., Aleknonių k., Kampelių g. 10

Tel. (8 315) 49540

El. p. [email protected]

Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 306109963

Veisiejų regioninio parko grupė

Santarvės g. 9, LT-67340, Veisiejai, Lazdijų r.

Tel. (8 318) 56234

Lankytini objektai

Veisiejų miesto istorinė dalis - regioninio parko urbanistinis draustinis, kuriame saugomas gatvių tinklas, XVIII a. 2 pusės - XIX a. pr. aikštės planas, užstatymo fragmentai, senosios miesto dalies panorama ir gamtinė aplinka.

Muzikinis fontanas Ančios ežere veikia šiltuoju metų laiku (gegužės - rugsėjo mėn. nuo trečiadienio iki šeštadienio 21:30 - 23:30 val.). Vandens, muzikos ir šviesos reginys - puiki galimybė maloniai praleisti laiką ir atitrūkti nuo pilkos kasdienybės.

Apžvalgos bokštas įrengtas Kailinių k., Snaigyno ežero šiaurės vakarinėje dalyje. Iš 15 m aukščio apžvalgos bokšto galima grožėtis trimis ežero salomis, unikaliu Veisiejų apylinkių kraštovaizdžiu.

Šlavantų piliakalnis su senovės gyvenviete, įrengtas Šlavanto ežero vakariniame krante, ties bevardžio upelio žiotimis, pasiekiamas keliu Gudeliai –Seirijai, Gegutėje pasukus keliuku į dešinę pietuosna. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia.

Mėčiūnų senovės gyvenvietė, menanti akmens amžių, yra Gudiškės miške, už 1,7 km į rytus nuo Vainežerio gynybinių įtvirtinimų. Tai mišku apaugusi 180 m ilgio ir iki 160 m pločio kalva su 25 m aukščio šlaitais, iš šiaurės, rytų ir pietryčių pusių juosiama Ančios ežero.

Kapčiamiesčio - Leipalingio kelio atkarpos grindinys, vadinamas –„Brukakeliu“, tęsiasi apie 400 m. Legenda byloja, kad šiuo akmenimis grįstu keliu kunigaikštis Žygimantas Augustas pėsčias lydėjo savo mylimą mirusią žmoną Barborą Radvilaitę iš Varšuvos į Vilnių.

Stankūnų senkapis yra 600 m į pietus nuo pietinio Zervylio ežero kranto, į pietryčius nuo kelio Leipalingis –Lazdijai – Kalvarija. Senkapis yra nedidelėje lėkštoje kalvelėje, apie 1,0 ha dydžio.