Gyvūnija

ŽINDUOLIAI

Žinduoliai turi didelę reikšmę žmonių gyvenime ir ekosistemoje. Smulkesnių žinduolių gausa nulemia daugelio stambesnių gyvūnų populiacijos dydį bei yra svarbi dirvožemyje vykstantiems procesams.

Regioninio parko teritorijoje aptinkamas kurmis (Talpa europaea L.), paprastasis kirstukas (Sorex araneus L.), kirstukas nykštukas (Sorexs minutus L.), vandeninis nykštukas (Neomys fodiens Penn.). Vakarais Ančios ežero pakrantėse galima pamatyti skraidžiojant šikšnosparnius. Šikšnosparnių rūšinė sudėtis parko teritorijoje neištirta. Iš graužikų būrio aptinkama paprastoji voverė (Sciurus vulgaris L.), upinis bebras (Castor fiber L.), naminė pelė (Mus musculus L.), dirvinė pelė (Apodemus agrarius Pall.), miškinė pelė (Apodemus sylvaticus L.), geltonkaklė pelė (Apodemus flavicollis Melch.), rudasis pelėnas (Clethryonomys glareolusSchreb.), paprastasis pelėnas (Microtus arvalis Pall.), pievinis pelėnas (Microtus agrestis L.), pelkinis pelėnas (Microtus oecomomus Pall.).

Pilkasis kiškis (Lepus europaeus Pall.) gyvena įvairiose vietovėse. Nėra gausi populiacija, nes pastaruoju metu pagausėjo rudųjų lapių (Vulpes vulpes L.), kurios nepražiopso geresnio grobio. Iš plėšriųjų gyvūnų galima paminėti usūrinį šunį (Nyctereutes procyonoidesGray.), juodąjį šešką (Mustela putorius L.), kanadinę audinę (Mustela vison Schreb.), miškinę kiaunę (Martes martes L.) ir kt. Regioninio parko teritorija nėra gausiai apgyvendinta porakanopių. Gal dažniau aptiksi šerno pėdsakus, o retesni briedžio, tauriojo elnio, stirnos kanopų įspudai.

PAUKŠČIAI

Veisiejų regioninis parkas yra daugiau rekreacinio pobūdžio teritorija su vaizdingu, bet ornitologiniu požiūriu nelabai turtingu kraštovaizdžiu. Nerasi čia didelių pelkių masyvų. Vyrauja paukščių atžvilgiu neturtingi pušynų plotai. Ornitofauną pagyvina plytintys ežerai ir ežerėliai bei juos jungiantys upeliai ir protakos. Parko teritroijoje aptinkamos 147 paukščių rūšys, iš kurių 130 rūšių peri nuolat, o kitos pastebimos praskrendančios. Net 39 rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Daugiausia paukščių rūšių galima pamatyti parko teritorijoje esančiame Ringėliškės botaniniame-zoologiniame draustinyje. Šiame miške daug senų drevėtų medžių, todėl yra puikios sąlygos apsigyventi uoksiniams paukščiams. Čia peri naminės ir balinės pelėdos, grąžiagalvės, musinukės, varnėnai, zylės, nykštukai, devynbalsės, liepsnelės, pečialindos, uldukai ir net dančiasnapiai. Šiame miške galima išgirsti ir pamatyti beveik visas meletų ir genių rūšis, besimaitinančius suopius, kranklius, vapsvaėdžius, kukučius. Kantrus paukščių stebėtojas gali tikėtis pamatyti praskrendantį startsakalį, paukštavanagį ar peslį. Miško aikštelėse šmirinėja jerubės.

Kituose parko teritorijoje esančiuose miškuose paukščių kiek mažiau, tačiau ten gyvena sausiems pušynams būdingi paukščiai – kikiliai, geniai, lėliai, strazdai, zylės, bukučiai, lipučiai ir kiti smulkūs sparnuočiai. Ežeruose galima aptikti gulbes nebyles, didžiąsias antis, krykles, kragus, laukius, nendrines višteles, kormoranus, didįjį ir vidutinį dančiasnapius. Pelkėtose vietose, pievose galima išgirsti švygždas, plovines višteles, perkūno oželius, tilvikus, virš pušyno traukiančias slankas. Javų laukuose ir šalia gyvena kurapkos, putpelės, griežlės. Atviruose kraštovaizdžio laukuose peri ir gyvena vieversiai, kielės, startos, kalviukai, pempės, medšarkės. Arčiau gyvenamųjų zonų – kregždės, varnėnai, žvirbliai, naminiai balandžiai, didžiosios zylės, kuosos. Pavasarį ir rudenį parko teritorijoje galima stebėti ir nemažai praskrendančių paukščių rūšių, tačiau nuolatinių jų apsistojimo vietų nėra, todėl stebėti galima nuo aukštesnių kalvų arba didesniuose Ančios, Šlavanto, Snaigyno ežeruose.

ROPLIAI IR VARLIAGYVIAI

Roplių parko teritorijoje negausu. Galima pamatyti tik pavienius individus. Nors roplių ir nedaug, bet rūšine sudėtimi teritorija yra vertinga. Balsio ežere bei Šlavantų ir Porumbo miškuose esančiose pelkutėse ir ežeriukuose, prie Kanaukų ir Gegutės kaimų, Ringėliškės pamiškėje sutinkamas Balinis vėžlys (Emys orbicularis L.). Teritorija apimati Šlavantų ir Porumbo miškus bei jų apylinkes, buvo vienos didelės populiacijos gyvenamoji vieta. Kadangi vėžlių čia išlikę dar nemažai, šios vietos vertingos.

Parko miškuose gyvena gluodenai, bekojai driežai. Pušynų pakraščiuose sutinkama geltonskruostis žaltys, vikrusis driežas, gyvavedis driežas.

Veisiejų regioninio parko teritorija yra viena iš tų teritorijų, kur sutinkamos visos 13 Lietuvoje gyvenančios varliagyvių rūšys (iš jų 5 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą):
Paprastasis tritonas. Aptinkamas visur, nes balose, ežeruose, pelkėse yra tinkamų jų veisimuisi, buveinių, tačiau greitas daugelio vandenų šaltinių išdžiūvimas mažina populiacijos gausumą.
Skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus). Retokas, bet aptinkamas visoje parko teritorijoje, kur yra tinkamos veisimuisi sąlygos. Bendrai populiacija mažėja dėl vandens lygio mažėjimo ir kūdrų užžėlimo.
Paprastoji česnakė (Pelobates fuscus). Randama įvairiose parko vietose, bet negausi, nes mažėja tinkamų veisimuisi vietų.
Ežerinė varlė. Dažna visuose ežeruose, bet dažnesnė mažesniuose, kur tinkamesnės nerštui sąlygos.
Kūdrinė varlė (Rana lessonae). Dažna kūdrose šalia ūkininkų sodybų , tačiau mažėjant ūkių skaičiui, mažėja ir varlių populiacija.
Smailiasnukė varlė (Rana arvalis). Aptinkama visoje parko teritorijoje, bet populiacija mažėja dėl veisimosi sąlygų blogėjimo.
Pievinė varlė (Rana temporaria). Dažniausiai parko teritorijoje – pievose, pamiškėse, miškuose, ežeruose ir upelių pakrantėse sutinkama varlė.
Mažoji kūdrinė varlė (Pelophylax lessonae). Dažna sekliuose stovinčiuose vandens telkiniuose, tai nedidelės kūdros, atsiradusios iškasus durpes žemapelkėse, prie sodybų iškastos kūdros, nedideli uždari ežerai.
Europinė medvarlė (Hyla arborea). Parko teritorijoje pirmą kartą aptikta 2000 m. pavasarį dvejose vietose. 2001 m. buvo girdima penkiose vietose, bet tik po keletas individų. Populiacijai sustiprėti trūksta tinkamų veisimuisi vietų.
Raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina). Retoka. Aptinkama tik kai kuriose parko vietose, nes mažėja tinkamų veisimuisi vietų.
Pilkoji rupūžė (Bufo bufo). Gana dažna visoje parko teritorijoje.
Žalioji rupūžė (Bufo viridis). Retoka, bet aptinkama visoje parko teritorijoje.
Nendrinė rupūžė (Bufo calamita). Retoka. Dažnesnė pietinėje parko dalyje. Reikalinga gerinti veisimosi sąlygas.